Artėjo motinos diena ir būtent šiais metais jos reikšmė man buvo visiškai kita - šiemet pirmą kartą ji man turi kitokią prasmę, nes šiemet aš pirmą kartą ją švenčiu ne tik kaip dukra ar anūkė, šiemet aš ir MAMA. Mano dukrytė dar sugeba mane pasveikint tik savo šypsena ar sava, nelabai suprantama kalba, bet ta diena vistiek tokia ypatinga. Aplankė prisiminimai, vėl gi iš vaikystės. Pamenu tokiai šventei ruošdavaus atsakingai, svarbu buvo pagaminti mamai dovana: galbūt kažkokį piešinį nupiešt, gal nulipdyt kažką, o gal iš popieriaus išlankstyt...Tie darbai būdavo labai svarbūs, gi dovanot mamai reikės! O mamai visada jie būdavo patys gražiausi ir mieliausi, visus juos saugodavo. Užaugau. Nebepadarau dovanos savomis rankomis. todėl šį kartą nusprendžiau nustebint savo mamuką ir visgi pagamint kažką pati įdėdama dalelę širdies. Vėl mačiau mamos akyse tą nuostabą kaip prieš daug metų, kai gaudavo netikėtą darbelį pagaminta mažomis rankutėmis, bet su didele širdies šiluma.
